skaistus

skaistùs, -ì adj. (4) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Kv, Vp, (3) Skp, skáistus, -i (1) NdŽ, Vž, Grš; Q298, R, I 1. LL51, M žibantis, spindintis: Kas valandą laukia skaisčios saulės užtekančios S.Dauk. Tykus buvo vakarėlis, švietė skaistus mėnesėlis LTsII471. Plauk sau, skaistus laiveli, per mėlynas bangas LTR(Drsk). Gatavys ansjen anas lempas and skaistaus lichtoriaus Ch3Moz24,4. O rūbai jo stojos skaistūs ir labai balti BtMr9,3. Geležis palieka tamsiai raudona arba skaisti A1884,173. Trylikos metelių tave pamylėjau, aukso skaistų žiedą aš tau pažadėjau LTsII98.

skaistù n. K, skáistu K. skaĩsčiai adv., skáisčiai NdŽ; N: Pamačiau mergelę keleliu einančią, kaip rytų saulelę skaisčiai užtekančią LTR. Skaĩsčiai nušveistas NdŽ. Ugnis skaisčiaũ šviečia NdŽ. Skaisčiai, svidžiai žibąs R76. skaistỹn adv.: Skaistỹn eiti NdŽ.

2. LL69 kuris ryškios spalvos: Žaliųjų rūtelių, skaisčių kaspinelių, tų man reikia pri jaunų dienelių D50. Katro uogos beskaistesnės? – Putinėlio beskaistesnės NS74.

skaĩsčiai adv. DŽ, Užgėriau mergelę skaisčiai raudoną JD497. Apsistosim, kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai pražydės S.Nėr. Alutis rūgo, skaisčiai putojo LTR(Srv). Skaisčiai raudonas dažas LL139. Tų apynių yra įvairios paveislės: vienos tur skaisčiai raudonus stiebus, kitos tur stiebus skaisčiai žalius S.Dauk.

3. KI244, I šviesus, rausvas, gražus, malonus (apie veidą): Skaistus veidas yra šviesiai raudonas, aiškus, aiškiai išduodąs J. Tavo skaistų veidą lyg deimantą širdy laikiau A.Vencl. Jinai skaistaus veido, aštrių mėlynų akių I.Simon. Žyd ir mano mergužėlės skaistíejai veideliai LB24. Pragers mano skaĩstų veidą ir nuo rankų žiedelius (d.) Krs. Mano veideliai, mano skaistíejie, kasdien po ašaružes JV847. Neprausiau pienu skaisčių̃ veidelių, nelaisčiau vynu rūtų darželio (d.) Šmn. Mūsų sesužės skaistūs veidužiai, skaistūs veidužiai kaip obuolužiai JD687. ^ Skaistus veidas – širdie nepakajus VP41.

skaĩsčiai adv.: Privažiavau sraują upytėlę, nusiprausiau skaisčiai burnytėlę NS508. ║ kurio rausvas, šviesus, malonus veidas: Skáistus žmogus Als. Jau kai žmogus sveikas, tai skaistùs Mlk. Visa ji kap iš pieno plaukus: skaisti, raudona Vlkv. Privedė prie būrio mergaičių, o jos visos buvo… skaistùtės, baltutės MitI375. Kokia tu skaisti palikai, kaip rožė pūrinė! Žem. Pas tėvelį augau ir pas motinėlę skaisti balta ir raudona kaip tik lelijėlė LTR(Rm). Senoji močiutė balta kaip gulbelė, o jos jauna dukružėlė skaisti kaip roželė (d.) J.Jabl. Klausė seselė savo seselės: „Ar ilgai graži būsi, ar ilgai skaisti būsi!“ BsO86. Kai aš buvau pas motulę, buvau skaistì be muilelio (d.) Čb. Skaistučiùkas NdŽ. Skaistutė̃lis NdŽ.

4. gražus, puikus: Lietuvių triobos neskaĩsčios, nepuikios, nors dėl podėlio ir gyvenimo gan patogios BM63(Žb). 5. neapsiblausęs, žvalus (apie akis): Jo dar labai skaĩsčios akys, kaip jauno Jž. Viena širma kumelėlė, antra bėruolė, vienai skaisčios akelės, antra žabalėlė NS398. Mano akelės, mano skaisčiosios – kasdien po ašarėles LTsI539. 6. giedras, šviesus, saulėtas: Juo saulėkaitoje ir skaisčiame ore yra apynojis, juo labiausiai vyksta apyniai S.Dauk. Neskaistùs oras, greit temsta Skr. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink.

skaĩsčiai adv.: Be akuliorų biškį skaisčiaũ matos, ale [su akiniais] saulės nebijo Slm. ║ prk. linksmas, giedras: Šviesūs skaistūs atminimai saulėtosios praeities S.Nėr. Gyvenimas niekados man nesirodė per skaistus: aš žiūrėjau į jį kaip į pareigą, kuri pasidarė mano papročiu Vaižg.

7. M švarus, tyras, skaidrus, permatomas: Eina toliau, priėjo tokį upelį, o jau skaistus vanduo! Bs. Stiklas, zerkolas skaistus, kurs aiškiai išrodo J. 8. I, P doras, taurus: Pirmiau praskaidrink savo širdį, tad išvysi, kokia skaisti naujoji vaidilutė Vd. Siela jos skaisti kaip rytmetinė saulė V.Krėv. Tave mūčelnykų skaisčiausiasis garbin pulkas Mž84. Insakymai Viešpaties esti (yra) skaistūs (čysti) ir peršvieč akis BPs19,10. Mokančių skaityt gyvenimas yra išmintingesnis, apsiėjimai skaistesniai O. ║ nekaltas: Skaistì mergaitė DŽ. Siuntė Dievas aniolą … skaisčiausiosp panosp ir čysčiausiosp Marijosp SGI4-5. 9. blaivus, aiškus: Jis turi skaĩstų protą (labai protingas) BŽ582. 10. gerai girdintis, klausus (apie ausis): Mano ausys nebeskaĩsčios Pl. Tai užgirdimas – baisiai skaisčių̃ ausių! Kp. 11. skardus, skambus: Kas anims (paukšteliams) ing taip mažas krūtines taip aštrius ir taip skaisčius davė balsus? brš.

skaĩsčiai adv.: Ir varnėnas sučiulbo daug skaisčiau rš.

12. N garbingas: Šaukiu … su verksmu keldamas rankas savo skaisčiosp bažnyčiosp tavosp PK55.

◊ skaistùs tur̃gus žr. skaistaturgis: Nunešiau, nunešiau ant skaistaus turgelio [sakalėlį] (d.) Dglš.